Brėžiniai
|
Numeris
|
Aprašymas |
Galimybė peržiūrėti
|
|
1
|
Įlajos įrengimas naujame stoge | |
|
2
|
Įlajos įrengimas renovuojamame stoge, kai stogas apšiltinamas putų polistirenu ir kieta akmens vata | |
|
3
|
Įlajos įrengimas renovuojamame stoge nuimant seną hidroizoliacinę dangą | |
|
4
|
Vėdinimo kaminėlio įrengimas naujame stoge | |
|
5
|
Vėdinimo kaminėlio įrengimas nenuimant senos dangos | |
|
6
|
Švieslangio prijungimas renovuojamame stoge nenuimant senos hidroizoliacinės dangos | |
|
7
|
Lietlovių įrengimas renovuojamo stogo karnize nuimant seną dangą | |
|
8
|
Naujo stogo įrengimas ties vėdinamu parapetu (parapetas apšiltintas iš išorės) | |
|
9
|
Naujo stogo įrengimas ties vėdinamu parapetu (parapetas betoninis) | |
|
10
|
Eksploatuojamo stogo (terasos) prijungimas | |
|
11
|
Naujo stogo konstrukciją pereinančio vamzdžio sandarinimas | |
|
12
|
Naujo stogo (pramoninio pastato) konstrukciją pereinančio vamzdžio sandarinimas | |
|
13
|
Naujo stogo dangų prijungimas prie sienos | |
|
14
|
Naujo stogo dangų prijungimas prie sienos, apšiltintos iš išorės | |
|
15
|
Apželdinto stogo taškinio vandens nuvedimo įlajos įrengimas eksploatuojamame stoge | |
|
16
|
Eksploatuojamas apželdintas stogas ir pėsčiųjų zona | |
|
17
|
Įlajos įrengimas eksploatuojamame stoge (lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelė) | |
|
18
|
Deformacinės siūlės įrengimas eksploatuojamame stoge (lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelė) | |
|
19
|
Šalto vėdinamo stogo karnizo detalė | |
|
20
|
Šalto vėdinamo stogo kraigo detalė | |
|
21
|
Hidroizoliacinės dangos įrengimas cokolio mazge su trisluoksne mūro siena |
Peržiūrėti
|
|
22
|
Hidroizoliacinės dangos įrengimas cokolio mazge su mūro siena, apšiltinta iš išorės |
Peržiūrėti
|
* Jeigu Jūs naudojate naršyklę Internet Explorer, tam kad galėtumėte parsisiųsti AutoCAD brėžinius, paspauskite ant nuorodos dešinį pelės klavišą ir pasirinkite "Save Target As".
Nėra tokios detalės, kuri būtų pigi, lengvai pagaminama ir tinkama visais atvejais. Jeigu sutapdinto stogo detalė visiškai tinkama virš visuomeninių patalpų su mechanine ventiliacija, tai ta pati detalė visiškai netinkama pirties ar duonos kepyklos stogui. Taip yra todėl, kad skirtingi drėgmės ir temperatūros režimai patalpų viduje, t. y. migruoja skirtingi garo kiekiai. Ar visada gerai žinome to garo absoliutinį kiekį, kad taip drąsiai renovuojame didžiulius stogų plotus be jokių difuzijos (rasos taško) skaičiavimų?
O jeigu paklaustume dar labiau retorinių klausimų, pvz., kas yra parapetas? Stogo ar sienos dalis? Statybininkui aišku: tai ta sienos dalis, prie kurios jam reikia „privesti“ stogą. Kas darosi tai sienai šiluminiu ir difuziniu požiūriu, jo visai nejaudina. Gal todėl visoje Lietuvoje tokie aptekėję, aptrupėję, atšokinėjusiu tinku parapetai, visiškai priešingai negu Suomijoje ar Vokietijoje. Tuo tarpu tik statybinę šiluminę fiziką išmanantis projektuotojas į bet kurią pastato dalį žiūri kompleksiškai, suvokdamas, kad garai neklausia, ar čia stogas, ar siena, ir migruoja lengviausiu keliu, o jeigu randa kur nors užtvarą (pvz., stogo hidroizoliaciją), tai stengiasi intensyviau „pramigruoti“ šalia, o čia ir suranda „nelaimingąjį“ parapetą… Jeigu jis neapšiltintas, tai reiškia, kad kondensatui atsirasti reikia visai mažo garų kiekio (t. y. rasos taško temperatūra žema). Ir jeigu taip jau atsitiks, kad garai kondensuosis, tai kas gi darysis kondensatui, kai po kelių dienų stipriai pašals? Šitai, žinoma, jau visiems aišku.
Šios konstrukcinės detalės yra pagalbinė ir rekomendacinė medžiaga, skirta ir projektuotojams, ir statybininkams, ir pavieniams statytojams, nes šios statybos proceso dalyvių grupės yra labiausiai suinteresuotos pastatyti gerą statinį, atitinkantį visus naujausių technologijų reikalavimus.
Namo statyba prasideda nuo projekto: kokį namą suprojektuosime, tokį ir turėsime. Viena pagrindinių atitvarinių konstrukcijų name – stogas, todėl šis leidinys tam ir skirtas. Į visas pateiktas konstrukcines detales reikėtų žiūrėti tik kaip į principinę schemą, parengtą laikantis normatyvinių dokumentų STR 2.05.02:2001, STR 2.05.01:1999, HN 42:1999, RSN 156–94 reikalavimų.
Kiekviena detalė turi būti vertinama konkrečiu atveju, nes keičiantis vidaus patalpų temperatūrai ir drėgmei, keičiantis klimato sąlygoms, keičiasi ir fizikinis šiluminis detalės režimas bei medžiagų naudojimo detalėje tvarka.
Kaip ir kokias UAB "Gargždų mida" hidroizoliacines medžiagas parinkti kiekvienai detalei, parodyta po kelis variantus. Tikimės, kad tai bus labai patogu vartotojui.
Konstrukcinės projekto dalies vadovė J.Vašeikienė
| MIDA LT, UAB Visos steisės saugomos © 2011 |
Tel.: +370 46 455 356, Faks.: +370 46 455 167, el. p.: info@mida.lt |
Įm. k.: 110433047 PVM mok. k.: LT104330410 |



Lietuviškai
English